Akvaplanavimas: kas tai ir kaip padangos padeda to išvengti

Akvaplanavimas – tai vienas pavojingiausių reiškinių kelyje, su kuriuo gali susidurti bet kuris vairuotojas. Jis įvyksta, kai tarp padangos ir kelio paviršiaus susidaro vandens sluoksnis, ir automobilis praranda kontaktą su keliu. Tą akimirką vairuotojas negali nei valdyti, nei stabdyti automobilio.

Kaip vyksta akvaplanavimas?

Normaliai važiuojant, padangos protektoriaus grioveliukai nukreipia vandenį iš po padangos, užtikrindami kontaktą su keliu. Tačiau kai vandens yra per daug arba greitis per didelis – protektorius nespėja pašalinti vandens, ir padanga pradeda slėgti ant vandens „pagalvės".

Akvaplanavimo rizika priklauso nuo trijų pagrindinių veiksnių:

• Greičio – kuo didesnis greitis, tuo didesnė rizika. Akvaplanavimas gali prasidėti jau nuo 60–80 km/h, priklausomai nuo sąlygų.
• Vandens gylio ant kelio – net plonas vandens sluoksnis (2–3 mm) gali sukelti akvaplanavimą dideliu greičiu.
• Padangų būklės – protektoriaus gylis, padangos plotis ir gumos mišinio kokybė tiesiogiai veikia vandens šalinimo gebą.

Padangų vaidmuo

Padangos – tai pagrindinis jūsų ginklas prieš akvaplanavimą. Štai kodėl jos tokios svarbios:

Protektoriaus gylis

Nauja padanga turi apie 7–8 mm protektoriaus gylį. Teisinis minimumas – 1,6 mm. Tačiau tyrimai rodo, kad padangos su 3 mm protektoriumi ant šlapio kelio stabdo 30 % ilgiau nei naujos padangos, o su 1,6 mm – beveik dvigubai ilgiau.

Todėl rekomenduojame keisti vasarines padangas, kai protektorius pasiekia 3 mm, o žiemines – 4 mm.

Protektoriaus raštas

Šiuolaikinės padangos turi specialiai suprojektuotus griovelius vandens nukreipimui. Kryptinės padangos (su V formos raštu) yra ypač efektyvios – jos gali pašalinti iki 15 litrų vandens per sekundę kiekviena padanga.

Padangos plotis

Platesnės padangos turi didesnį kontakto plotą, tačiau ir daugiau vandens turi pašalinti. Siauresnės padangos dažnai geriau atlaikia akvaplanavimą, nes didesnė jų masė tenka mažesniam plotui, geriau „pjaudamos" vandens sluoksnį.

Kaip sumažinti akvaplanavimo riziką?

1. Sumažinkite greitį liūčių metu – tai pats efektyviausias būdas. Sumažinus greitį 10–20 km/h, akvaplanavimo rizika sumažėja kelis kartus.
2. Tikrinkite protektoriaus gylį reguliariai – naudokite protektoriaus gylio matuoklį arba „euro monetos testą" (jei matote žvaigždžių vainiką – laikas keisti).
3. Palaikykite teisingą slėgį – per mažas slėgis deformuoja padangą ir pablogina vandens šalinimą. Tikrinkite slėgį bent kartą per mėnesį.
4. Venkite važiuoti per balutes – net jei tai reiškia lėtesnį važiavimą ar kelių pakeitimą.
5. Rinkitės kokybiškas padangas – ES etiketėje žiūrėkite sukibimo su šlapia danga klasę. A arba B klasė – geriausias pasirinkimas.

Ką daryti, jei automobilis pradėjo akvaplanoti?

• Nespauskite stabdžių – tai gali pabloginti situaciją.
• Nusukite koją nuo akseleratoriaus – leiskite automobiliui natūraliai sulėtėti.
• Laikykite vairą tiesiai – nesukiokite vairo, kol pajusite, kad padangos vėl turi kontaktą su keliu.
• Kai atgaunate kontrolę – švelniai stabdykite ir sumažinkite greitį.

Geras padangas galite rasti mūsų kataloge. Filtruokite pagal sukibimo su šlapia danga klasę, kad rastumėte saugiausius variantus.